- trūkčiagalviais
- trūkčiagal̃viais prv. Púolė trūkčiagal̃viais per duri̇̀s.
.
.
trūkčiagalviais — trūkčiagal̃viais adv. RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII15, LKKV177, Všk, Skrb; LTR(Šš) galvotrūkčiais, strimagalviais, stačia galva: Jis kad bėga – trūkčiagalviais! Lnkv. Kap tep [atsitiko], tai mes trūkčiagal̃viais – Vilniun! Pv … Dictionary of the Lithuanian Language
išgurnėti — 2 išgurnėti intr. greitai išbėgti: Kalvis trūkčiagalviais išgurnėjo pro duris rš. gurnėti; įgurnėti; išgurnėti; nugurnėti … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkčiais — trū̃kčiais adv. NdŽ, trūkčiaĩs Rtr, KŽ 1. Rtr, KŽ žr. trūkčiagalviais. 2. LL23, NdŽ su pertrūkiais, trūkčiojant: Norėčiau, kad jis vėl pradėtų kriokti trūkčiais, kimiai rš … Dictionary of the Lithuanian Language